1) Ką reiškia sabatas?
Poilsis. Kun. 23:3 ir 32.
2) Kaip Dievas vadina Savo poilsį?
Mano sabatai. Ez. 20:12; Viešpaties sabatas. Kun. 26:2; Iš. 16:25, 20:10; šventoji Viešpaties diena. Iz. 58:13.
3) Kaip Dievas vadino iškilmingas dienas, kuriomis buvo poilsis ir kurios buvo nustatytos apeigų įstatyme?
Šeštadieniai. Kun. 23:3. Jūsų šeštadieniai. Kun. 23:32. Jo šeštadieniai. Oz. 2:11.
4) Kas davė žmogui šeštadienį?
Jėzus. Iš. 20:1
5) Kaip tai žinome?
Jėzus pasakė: „Nes Žmogaus Sūnus yra šeštadienio Viešpats.“ Lk. 6:5.
6) Jei Jėzus yra šeštadienio Viešpats, tai kuri diena yra Viešpaties diena?
Šeštadienis.
7) Kurią dieną Jonas buvo paimtas į dangų ir gavo Apreiškimo regėjimą?
Viešpaties dieną. Apr. 1:10.
8) Kokį ženklą Dievas nustatė tarp savęs ir savo tautos?
Šabo pašventinimą. Ez. 20:20.
9) Ko Jis reikalauja, kad būtume Jo tarnai?
Kad pašventintume šabo dieną. Ez. 20:20 ir Iz. 56:6.
10) Kai Dievas sukūrė dangų ir žemę, kurią dieną Jis ilsėjosi?
Šeštadienį. Pr. 2:2.
11) Dėl kokios priežasties Dievas ilsėjosi?
Dievas nesukūrė žmogaus dėl šeštadienio, bet šeštadienį dėl žmogaus. Mk. 2:27. Taigi Jis ilsėjosi mums pavyzdžiui.
12) Kurią dieną Dievas palaimino nuo pat visatos sukūrimo?
Šeštadienį. Pr 2:3.
13) Kuriam įsakymui atitinka šeštadienio laikymasis?
Ketvirtam Dievo Įstatymo įsakymui. Iš 20:8.
14) Kaip turėtume laikytis šios dienos?
Nesakydami savo žodžių ir nesiekdami vykdyti savo valios. Iz 58:13. Nevykdydami jokio vergoviško darbo. Iš 20:8–11.
15) Kaip turėtume ją vadinti?
Malonią; šventą Viešpaties dieną; garbingą. Iz 58:13.
16) Kaip Dievas vadina sabato pažeidimą?
Šventvagyste. Iz 56:2 ir 6.
17) Kokį pažadą Dievas davė tiems, kurie saugo save nuo sabato dienos šventvagystės?
„Aš taip pat duosiu jiems savo namuose ir tarp savo sienų vietą ir vardą, geresnį už sūnų ir dukterų vardą; kiekvienam iš jų duosiu amžiną vardą, kuris niekada neišnyks.“ Iz 56:5.
18) Kokį kitą pažadą Dievas turi sabato laikytis, įskaitant ir svetimšalių vaikus?
„Aš juos nuvesiu į savo šventąjį kalną ir švęsčiau juos savo maldos namuose; jų deginamosios aukos ir aukos bus priimtos ant mano aukuro.“ Iz 56:7.
19) Kurias dienas galime dirbti vergų darbą?
Per šešias savaitės dienas, esančias tarp dviejų šeštadienių. Iš 20:9.
20) Kokį darbą Jėzus atlikdavo šeštadieniais?
Susijusį su Jo tarnyste. Mk 3:3 ir 4; Mt 12:9–12; Lk 6:6–11.
21) Ką apaštalas Paulius pasakė apie laiką, kuriuo turime dirbti?
„Dirbkite dieną ir naktį, kad nebūtumėte našta savo broliams.“ 1 Tes. 2:9.
22) Apie kokį darbą kalbėjo apaštalas?
Apie tą, apie kurį Jėzus pasakė: „Dirbkite ne dėl duonos, kuri genda, bet dėl tos, kuri išlieka.“ Jn 6:27.
23) Kada prasideda sabatas ir kada baigiasi?
Jis prasideda šeštosios dienos saulėlydžio metu ir baigiasi sabato saulėlydžio metu. Neh. 13:19; Kun. 23:31 ir 32.
24) Kokio darbo neturėtume dirbti tą dieną?
Vergišką darbą. Iš 20:9; pirkti, Neh 10:31, 13:16–17; parduoti, Am 8:5 ir 6.
25) Kaip žinome, kad tą dieną neturėtume virti maisto?
„Šabo dieną nė vienoje savo buveinėje neuždegsite ugnies.“ Iš 35:3.
26) Koks yra tas sabatas, apie kurį Dievas pasakė, kad Jam nebepriklauso bendruomenių susirinkimai?
Švenčių sabatai. Iz 1:13 ir 14.
27) Kurį sabatą mokiniai skynė varpas valgyti, dėl ko fariziejai priekaištavo Jėzui?
Žydų sabatą, šventinį sabatą. Lk 6:1.
28) Kaip žinome, kad šeštadienis, kurį Jėzus liepė vyrui nešti savo lovą, buvo šventinis šeštadienis?
Nes Biblijos ištrauka, kurioje pasakojama apie šį įvykį, prasideda žodžiais: „Po to buvo žydų šventė, ir Jėzus nuėjo į Jeruzalę.“ Jn 5:1.
29) Kiek šeštadienių buvo per kiekvieną žydų šventę?
Du iškilmingi šeštadieniai, be Viešpaties šeštadienio. Kun. 23:7, 8, 21, 25, 27, 28, 30, 31, 35, 36 ir 39.
30) Kokius kitus šeštadienius nustatė Viešpats ir kuriuos Jis vadina šeštadieniais?
Metinis sabatas, kuris buvo laikomas kas septynerius metus ir kurio metu nebuvo sėjama nei pjaunama. Kun. 25:1–7; ir jubiliejaus sabatas – penkiasdešimtaisiais metais. Kun. 25:8–13.
31) Kada žemė ilsėjosi du metinius sabatus iš eilės?
Jubiliejaus metu. Ji ilsėjosi septintąjį savaitinį metą ir aštuntąjį metą, kuris buvo penkiasdešimtasis. Kun. 25:1–5 ir 10–13, 21 ir 22.
32) Kaip Izraelio tauta vadino dieną po Paschos?
Šeštadienis. Kun. 23:6 ir 7.
33) Kurią dieną prisikėlė Jėzus?
Šeštadienį. Mt 28:1.
34) Iš kur tai žinome?
„O šeštadienio pabaigoje, kai jau aušojo pirmosios savaitės diena, Marija Magdalietė ir kita Marija nuėjo pažiūrėti kapo; ir štai įvyko didelis žemės drebėjimas, nes Viešpaties angelas, nusileidęs iš dangaus, priėjo, nuėmė akmenį ir atsisėdo ant jo.  ... Bet angelas, atsakydamas, tarė moterims: „Jo čia nėra, nes Jis jau prisikėlė, kaip ir buvo sakęs. Eikite, pažiūrėkite vietą, kur Viešpats gulėjo.“ Mt 28:1–3, 5 ir 6.
35) O kada prasideda diena?
Kitą dieną, po saulėlydžio. Neh. 13:19.
36) Kalbant apie sabatą, septintą dieną, kokį raginimą Šventoji Dvasia per laiško autorių skiria hebrajams?
„Bijokime, kad, galbūt praleidę pažadą įeiti į Jo poilsį, neatsitiktų taip, jog kas nors iš jūsų liktų už jo ribų. Todėl stenkimės įeiti į tą poilsį, kad niekas nepakliūtų į tą patį nepaklusnumo pavyzdį.“ Hebr. 4:1 ir 11.
37) Apie kokią dieną kalba laiško autorius „Hebrajams“ ketvirtajame skyriuje?
Apie septintą dieną, kuri atitinka sabatą, poilsio dieną. Hebr. 4:4; Iš. 20:10.
38) Kokią šventą dieną Dievas nustatė kaip amžiną sandorą savo tautai?
Šeštadienį. Iš 31:16.
39) Kaip žinome, kad ji skirta ir mums, buvusiems pagonims?
Dievas smerkia asmenų diskriminavimą pagal įstatymą. Mal 2:9.
„Nes ne tas yra žydas, kuris yra žydas išoriškai, nei apipjaustymas yra tas, kuris yra apipjaustytas išoriškai kūne. Bet žydas yra tas, kuris yra žydas iš vidaus, o apipjaustymas – tas, kuris yra iš širdies, dvasia, o ne raide; kurio šlovė kyla ne iš žmonių, bet iš Dievo. O mes esame tie, kuriuos Jis pašaukė ne tik iš žydų, bet ir iš pagonių?“ Romiečiams 2:29; 9:24.
40) Ką Dievas per pranašą Ezechielį kaltina?
Kad kunigai nusigręžia nuo Viešpaties sabato ir taip paniekina Viešpatį savo tarpe. Ez. 22:26, pirmoji dalis.

Oli Prestes
Misionierius
oliprest